Tėvai dažnai galvoja apie vaikų sportą kaip apie būrelį: nuvežti, palaukti, parsivežti. Bet jei pažvelgsime giliau, vaikystėje suformuotas santykis su judesiu yra vienas iš nedaugelio dalykų, kuris keliauja su žmogumi visą gyvenimą.
Judesys vaikystėje – tai įprotis, ne pasiekimas
Vaikui svarbiausia ne tai, kiek kartų jis atsispaus, o tai, ar judėjimas tampa natūralia gyvenimo dalimi. Programa, kuri orientuojasi į džiaugsmą judant, koordinaciją ir teisingus pagrindinius judesio modelius, sukuria pamatą, ant kurio vėliau galima statyti bet ką – nuo komandinio sporto iki paprasčiausio sveiko, aktyvaus gyvenimo.
Būtent dėl to Alfa Steps vaikų programa neskuba spausti rezultatų. Akcentas – technika, saugumas ir tai, kad vaikas norėtų grįžti. Vaikas, kuris pamilsta judesį, neturės kovoti su savimi suaugęs.
Saugumas pirmiausia
Augantis kūnas nėra mažas suaugusiojo kūnas. Jam reikia kitokio krūvio dozavimo, kitokio dėmesio technikai ir specialistų, kurie supranta vaikų vystymosi ypatumus. Programa po medicinos žiniomis grįsto klubo stogu reiškia, kad jei vaikas skundžiasi skausmu ar nepatogumu, šalia yra žmonės, gebantys tai įvertinti, o ne tik suskaičiuoti pakartojimus.
- Pratimai pritaikyti pagal amžių ir pasiruošimą, ne pagal suaugusiųjų standartus.
- Dėmesys teisingiems judesio modeliams, kurie saugo nuo traumų dabar ir ateityje.
- Aplinka, kurioje klysti yra normalu – taip vaikas išmoksta, o ne bijo.
- Specialistai, prie kurių galima kreiptis dėl bet kokio nerimo dėl kūno.
Kodėl tai tėvų, ne tik vaiko, klausimas
Vaikai mokosi ne iš to, ką jiems sakome, o iš to, ką matome mus darant. Kai tėvas ar mama treniruojasi, vaikui sportas nustoja būti „dar viena pareiga“ ir tampa tuo, ką daro šeima. Vienoje sistemoje, kur ir tėvų narystė, ir vaikų programa po vienu stogu, tai tampa natūralu – nereikia važinėti į skirtingas vietas skirtingu metu.
Geriausia, ką galime padovanoti vaikui, yra ne vienas sportinis pasiekimas, o santykis su savo kūnu, kuris tarnaus jam visą gyvenimą.
Šeima kaip viena sistema
Kai visa šeima yra vienoje sistemoje, atsiranda dalykų, kurių atskirai nebūtų: bendras grafikas, bendros pergalės, bendras kalbėjimasis apie tai, kaip jautiesi po treniruotės. Vaikui tai reiškia, kad judesys nėra izoliuotas būrelis – tai dalis to, kaip gyvena jo šeima.
Pradžia paprasta: tas pats vertinimas, kuris padeda suaugusiajam suprasti savo atskaitos tašką, padeda ir suprasti, kokia kryptis tinka vaikui. Nuo to viskas tampa nuoseklu – ne atskiri būreliai, o vienas kelias visai šeimai.
